Prieglobsčio prašytojų priėmimas ir prieglobsčio sistema

2015 metais, Lietuvai pradėjus įgyvendinti prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą, viešojoje erdvėje galima buvo išgirsti pranešimų apie „pirmuosius pabėgėlius, atvykusius į Lietuvos Respublikos teritoriją“. Iš tiesų, pirmasis prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas 1995 m., dar iki Lietuvos prieglobsčio sistemos sukūrimo. Pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį pateikusi Irako piliečių šeima teigiamo atsakymo dėl pabėgėlių statuso suteikimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sulaukė tik po poros metų, 1997 m. lapkritį. Įdomu pastebėti, kad oficialiai tai nebuvo pirmas sprendimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikoje – pirmasis sprendimas buvo priimtas pora mėnesių anksčiau, kai pabėgėlio statusas buvo suteiktas Gruzijos piliečių šeimai.

Oficialiai Lietuva prieglobsčio prašytojus priimančia šalimi tapo 1997 m., ratifikavus Ženevos konvenciją (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1951), Protokolą dėl pabėgėlio statuso (1967) ir 1997 m. liepos mėn. Lietuvoje įsigaliojus įstatymui „Dėl pabėgėlio statuso“ (galiojo iki 2004 m. balandžio mėn. 30 d., kai jį pakeitė Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“). Ženevos konvenciją ratifikavusi Lietuva įsipareigojo pagal nuostatas ginti savo teritorijoje esančius pabėgėlius ir sudaryti jiems kokybiškas integracijos sąlygas.

1997-2015 metų laikotarpiu pabėgėlio statusą Lietuvoje gavo daugiau nei 200 prieglobsčio prašytojų, o nuo 2004 m. virš 800 užsieniečių buvo suteiktas ir papildomos apsaugos statusas. Įdomu pastebėti, kad iki 2016 m. pagrindinė suteikiama prieglobsčio forma buvo papildoma apsauga, o pabėgėlio statusas buvo suteikiamas daug mažesnei daliai prieglobsčio prašytojų. Tačiau tai pasikeitė 2016 m., kai pabėgėlio statusas suteiktas 181 asmeniui, o papildomos apsaugos statusas – 14 asmenų. Tai susiję su šalyje įgyvendinama prieglobsčio prašytojų perkėlimo programa – didelė dalis prieglobsčio prašytojų 2016 m. buvo Sirijos piliečiai, kuriems buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

2016 m. buvo pateikti 425 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymus pateikė 21 valstybės piliečiai ir asmenys be pilietybės. Daugiausiai prašymų suteikti prieglobstį sudarė Sirijos piliečių prašymai (38 proc. visų 2016 m. pateiktų prašymų). Iki 2016 m., didžiausią prieglobsčio dalį sudarė Gruzijos piliečiai (2010-2013 m. laikotarpiu) ir Ukrainos piliečiai (2015 m.). Dauguma prieglobsčio prašytojų yra jauni 18-34 metų asmenys (2016 m. sudarė 35 proc. visų prašymus pateikusių asmenų) ir vaikai iki 13 m. (2016 m. – 33 proc.). Dažniau prieglobsčio prašymus pateikia vyrai nei moterys (2016 m. vyrų pateikti prašymai sudarė 64 proc. visų tais metais pateiktų prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos teritorijoje).

Lietuvoje suteikiama dviejų formų tarptautinė apsauga (prieglobstis), kuri apima:

  • Pabėgėlio statuso suteikimą prieglobsčio prašytojui, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti“. (LR įstatymas „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 86 str. 1 d.)
  • Papildomos apsaugos suteikimą prieglobsčio prašytojui, „kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
  1. jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
  2. yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;
  3. yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“. (LR įstatymas „Dėl užsieniečio teisinės padėties“, 87 str. 1 d.)

Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų prieglobsčių formų yra ne gresiančių veiksmų pobūdis ar apsaugos poreikio lygis, o grėsmės atsiradimo priežastys. Pavyzdžiui, grėsmė, kad žmogus gali būti įkalintas dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų („konvencinė“ priežastis), lemia, kad užsieniečiui bus suteiktas pabėgėlio statusas, tuo tarpu atvejai, kai grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei yra susiję su „nekonvencinėmis“ priežastimis, sąlygoja papildomos apsaugos suteikimą.

Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioje pasienio rėžimas. Vietose, kur pasienio kontrolės rėžimas negalioja, prašymas taip pat gali būti pateiktas teritorinei policijos įstaigai. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabradės užsieniečių registracijos centre, kol Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas) priima sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Pagal prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą į Lietuvą atvykę užsieniečiai iškart apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur jie iškart pradeda integracijos programą.

Prieglobsčio prašytojas, gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose turi teisę: naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis; nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu; naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba; gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu; naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis; nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre; kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą; priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis; kt.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo prašymą ir kitus pateiktus dokumentus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Kai priimamas sprendimas, kad už prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, o ne jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė, tuomet prašymas yra nagrinėjimas iš esmės. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas atlieka tyrimą, ar prieglobsčio prašytojas atitinka LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, prireikus Migracijos departamentas prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.

Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, jei tyrimas reikalauja sudėtingesnių teisinių ar faktinių aplinkybių vertinimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį gali būti nagrinėjamas ir iš esmės skubos tvarka. Tai atvejai, kai prieglobsčio prašytojas: atvyko iš saugios kilmės valstybės; prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 str. (pabėgėlio statuso suteikimo) ar 87 str., (papildomos apsaugos suteikimo) nustatytus kriterijus; pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Atvejais, kai priimamas sprendimas nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, prašymas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Terminas gali būti pratęstas dėl sudėtingų teisinių ar faktinių aplinkybių, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms.

Prieglobsčio prašytojui, kuriam suteikiama teisė likti Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi būti išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas.

Sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo priima Migracijos departamentas:

  • Atvejais, kai priimamas sprendimas užsieniečiui suteikti pabėgėlio statusą, išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja 5 metus.
  • Atvejais, kai priimamas sprendimas užsieniečiui nesuteikti pabėgėlio statuso, bet suteikti papildomos apsaugos statusą, išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja 2 metus ir gali būti pakeistas po 2 metų, jeigu išliko pagrindai dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga);
  • Atvejais, kai priimamas sprendimas užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso), bet suteikiamas laikinas leidimas gyventi;
  • Atvejais, kai priimamas sprendimas užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso) ir prieglobsčio prašytoją deportuojamas iš Lietuvos.

Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio (ne)suteikimo gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsieniečiui teisminio proceso metu yra teikiamos nemokamos teisinės paslaugos. Tokie atvejai labai apsunkina prieglobsčio prašytojų integraciją. Apskundus Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio administraciniams teismams, užsieniečiai lieka gyventi Pabradės užsieniečių registracijos centre (URC). Tokie procesai gali užtrukti maždaug metus, tad gyvenimas URC itin pailgėja, o tai atitolina šių užsieniečių integraciją priimančioje visuomenėje. Tik gavę teigiamą atsakymą dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio gavėjai vyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur prasideda pirmasis integracijos etapas.

Prieglobsčių gavėjų integracija yra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nutarimu „Dėl valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo“ ir apima sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių ir kitų paslaugų bei piniginės paramos teikimą. Pagal šį nutarimą prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvauja ir yra atsakingos šios institucijos: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos darbo birža prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės, Pabėgėlių priėmimo centras, Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija, nevyriausybinės organizacijos.

LR Socialinės apsaugos ministerija taip pat yra atsakinga už „Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo“ (PMIF) administravimą. Šio fondo tikslas – prisidėti prie ES veiksmingo migracijos srautų valdymo, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dalis, laikantis bendros prieglobsčio, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros migracijos politikos.

Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo schema

Pagrindinės sąvokos:

  • Dublino III reglamentas nustato valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies (ne ES) piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus
  • Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
  • Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
  • Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės – tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
  • Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
  • Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
  • Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės.
  • Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Daugiau informacijos apie pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos skirtumus žiūrėkite čia 

SHARE