Kitų teisėtai gyvenančių užsieniečių integracija

Lietuvos teisės aktuose teisėtai gyvenančių užsieniečių integracijos sąvoka nėra apibrėžta. „Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginiame dokumente“ integracija aiškinama kaip „abipusis trečiųjų šalių piliečių ir priimančios valstybės visuomenės adaptacijos procesas, užtikrinantis trečiųjų šalių piliečių teises ir lygias galimybes dalyvauti kuriant valstybės gerovę ir naudotis valstybės ir visuomenės ištekliais darbo rinkoje, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, politinio ir pilietinio dalyvavimo srityse“ (2013:3).

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paskirta kaip institucija, atsakinga už ne Europos Sąjungos (trečiųjų šalių) piliečių integracijos politikos įgyvendinimą nacionaliniame lygmenyje.

Tarptautinio tyrimo „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX 2015) vertinimu, Lietuvoje įgyvendinamos migrantų integracijos politikos priemonės darbo rinkos, mobilumo, švietimo, politinio dalyvavimo, pilietybės įgijimo, šeimos susijungimo, sveikatos priežiūros, leidimo gyventi šalyje išdavimo ir antidiskriminacijos srityse yra vertinamos kaip labiau nepalankios šalyje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems imigrantams. Lietuva iš 38 tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių užėmė 34 vietą.

Šios studijos autoriai ypač kritiškai vertina integracijos priemones sveikatos priežiūros, užsieniečių politinio dalyvavimo, pilietybės suteikimo ir antidiskriminacinės politikos srityse.

Politiniame lygmenyje pirmieji veiksmai imigrantų integracijos srityje įgyvendinti 2007 m., kai buvo priimta  „Ekonominės migracijos reguliavimo strategija“ (teisinės galios neteko 2012 m.). Vėliau, 2014 m. sausio mėn., buvo priimtos „Lietuvos migracijos politikos gairės“, nustatančios svarbiausius migracijos politikos tikslus ir principus bei apibrėžiančios pagrindines migracijos politikos vystymo kryptis, o 2014 m. pab. – „Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas“.

Nacionaliniame lygmenyje atsakinga institucija, užtikrinanti užsieniečių integraciją yra paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau savivaldos lygmenyje institucijų ar pareigūnų, kurios užtikrintų integracijos priemonių įgyvendinimą, nėra. Be to, pastebimas ir valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų imigrantų integracijos srityje veikiančių suinteresuotų grupių bendradarbiavimo trūkumas. „Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginiame dokumente“ teigiama, kad šių grupių dialogo trūkumas „ užkerta kelią svarbiausių trečiųjų šalių piliečių integracijos klausimų sprendimui: šeimos susijungimui, pilietiniam ir politiniam dalyvavimui, išnaudojimui ir pažeidžiamumui darbo rinkoje, teisiniam atstovavimui“ (2015:4).

Svarbu pastebėti, kad ne Europos Sąjungos piliečių integracijos infrastruktūros kūrimas ir finansavimas šalyje remiasi projektine veikla, o tai negarantuoja integracijos priemonių tęstinumo.

Užsieniečių integracijos priemonės skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes:

  1. Trumpalaikes integracijos priemones teikia nevyriausybinės organizacijos ir apima tokia paslaugas kaip informacijos teikimą; lietuvių kalbos kursus; socialinių, teisinių ir psichologinių konsultacijų teikimą; verslumo ugdymą ir kvalifikacijos pripažinimą ir pan.
  2. Ilgalaikės integracijos priemonės apima tokias paslaugas kaip visuomenės informavimą; trečiųjų šalių piliečių kalbinio barjero problemų sprendimus, organizuojant integruotus valstybinės kalbos mokymo ir pilietiškumo kursus, kurie priklauso socialinės atskirties grupėms; lietuvių kalbos specialistų, socialinių darbuotojų, migracijos srityje dirbančių specialistų, švietimo sistemoje dirbančių pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, organizacijų, dirbančių su imigrantais lingvistinių (antrosios užsienio kalbos), profesinės ir multikultūrinės kompetencijos tobulinimas; integracijos politikos tobulinimas ir pan. (pagal  „Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginis dokumentas“, 2015)

Darbo rinka
„Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginiame dokumente“ nurodoma, kad „Lietuvoje dominuoja darbdavių intereso atrankos modelis: pasitelkiama leidimo išdavimo schema (pagrindinė darbo imigracijos valdymo priemonė), kuomet yra svarbesnė dabartinė, o būsimoji padėtis užimtumo priemonė“ (2015:6). Šalyje sudarytos palankesnės atvykimo ir integracijos sąlygos atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ar ES/ trečiųjų šalių įmonių komandiruojamiems užsieniečiams bei jų šeimos nariams.

Nuo 2015 m. kovo 1 d. į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių nuostatos. Pagal šias nuostatas nustatoma viena procedūra leidimui laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiui, kuris atvyksta dirbti pagal darbo sutartį. Užsieniečiui pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir Lietuvos darbo biržai priėmus sprendimą dėl užsieniečio tinkamumo Lietuvos darbo rinkos poreikiams, išduodamas leidimas laikinai gyventi, kuris suteikia teisę gyventi ir dirbti šalyje.

Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numato atvejus, kai užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, privalo įgyti leidimą dirbti (57 str.) ir atvejus, kai užsieniečiai yra atleidžiami nuo pareigybės įgyti leidimą dirbti. Tarp užsieniečių, kurie yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra asmenys, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę; lietuvių kilmės asmenys; užsieniečiai atvykę šeimos susijungimo atveju; užsieniečiai, kuriems yra paskirta globa ar jie yra paskirti globėjais rūpintojais, leidimą nuolat gyventi turintys asmenys ir kt.  (daugiau žr. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 str.)

MIPEX (2015) tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų tyrime dalyvavusių šalių, naujai į Lietuvą atvykę ne ES piliečiai turi mažiau galimybių gauti su darbo paieškomis ir profesinių įgūdžių tobulinimu susijusias paslaugas. Ekspertai akcentuoja, kad dėl Lietuvoje įgyvendinamos politikos šalies darbo rinka nėra patraukli darbo migrantams, norintiems pasilikti šalyje ir integruotis į jos visuomenę. Naujai atvykę ne ES piliečiai, ypač turintys laikiną leidimą gyventi ir dirbti šalyje bei aukštos kvalifikacijos darbuotojai, negauna įprastos ar specializuotos paramos, kuri užtikrintų, kad jie gaus jų profesines kvalifikacijas atitinkantį darbą ar bus nukreipti į tam reikiamą mokymų programą.

„Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginiame dokumente“ teigiama, kad „Lietuvos migracijos politikos strateginiuose dokumentuose nurodytų darbo imigracijos politikos prioritetų įgyvendinimas ribotas, nes nėra įgyvendinimą užtikrinančių nuoseklių darbo migrantų priėmimo programų, aiškių atrankos metodų ir kriterijų“ (2015:8). Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šalis nėra priėmusi tarptautinių įsipareigojimų, kurie užtikrintų darbo migrantų teises bei jų apsaugą.

Socialinė apsauga
Pagal Lietuvos Respublikos „Socialinių paslaugų įstatymą“ teisę gauti socialines paslaugas turi visi užsieniečiai, turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi šalyje.

Tačiau piniginė socialinė parama (socialinės pašalpos (bedarbio išmoka, parama nėščiai moteriai, kuri neturi teisės gauti motinystės pašalpos (pagal „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“), papildoma kompensacija nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba nuolatinės slaugos išlaidoms padengti, Profesinės neįgaliųjų reabilitacijos pašalpa, vienkartine išmoka įsikurti, pinigine socialine parama, šalpos pensija); kompensacijos būsto šildymui, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms) yra prieinama tik užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi.

Pagal „Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą“, trečiųjų šalių piliečiai, kurie atvyko dirbti aukštos kvalifikacijos darbą; kurie atvyko kitais nei darbo tikslais, bet turi leidimą gyventi ir jiems buvo leista dirbti, o taip pat kurie buvo privalomai draudžiami ar patys draudėsi valstybiniu socialiniu draudimu, turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Kalbant apie socialinių garantijų prieinamumą trečiųjų šalių piliečiams, pastebima, kad ypač pažeidžiamoje padėtyje atsiduria leidimus laikinai gyventi šalyje turintys užsieniečiai. Jie gali pretenduoti į socialines garantijas, grindžiamas įmokų pagrindu ir siejamas su teisėtu darbu Lietuvoje. „Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginiame dokumente“ akcentuojama, kad dažnai faktinis užsieniečių buvimas šalyje gali būti per trumpas, norint sumokėti per įstatyme numatytą laikotarpį išdėstytas išmokas, o tai gali tapti kliūtimi siekiant gauti ir pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. „Visais atvejais, išskyrus ligos išmokas, kvalifikaciniai išmokų skyrimo kriterijai viršija laikinojo gyventojo statuso suteikiamą gyvenimo šalyje laikotarpį (iki 12 mėnesių). Norint gauti kitas socialines išmokas ir paslaugas, reikalingas leidimo gyventi šalyje pratęsimas ir pagrindas pasilikti“ (2015:16).

Sveikatos priežiūra
Visiems teisėtai Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams priklauso skubi nemokama pirminė pagalba, kuri apibrėžiama Lietuvos Respublikos „Sveikatos sistemos įstatyme“. Pagal Lietuvos Respublikos „Sveikatos draudimo įstatymą“ privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami visi Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintys užsieniečiai. Privalomuoju sveikatos draudimu taip pat draudžiami ir laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvoje arba kurie dirbo šalyje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Lietuvos Respublikos teritorinėse darbo biržose kaip bedarbiai, taip pat nepilnamečiai jų šeimos nariai ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai.

Tačiau trečiųjų šalių piliečiai, kurie atvyksta į šalį ir dirba turėdami nacionalines daugkartines vizas (D), privalomuoju sveikatos draudimu nėra draudžiami.

Švietimas
Lietuvos Respublikos „Švietimo įstatymas“ numato, kad kiekvienas šalyje teisėtai gyvenantis užsienietis, turintis leidimą laikinai ar nuolat gyventi, turi teisę mokytis bei įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Valstybė garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, o taip pat ir aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Vis tik pripažįstama, kad švietimas, nors ir viena svarbiausių integracijos politikos sričių, bet išlieka ir viena problematiškiausių – „mokyklos iš esmės nėra pasiruošusios priimti užsieniečių vaikų, neturi bazinės, jų poreikius atliepiančios infrastruktūros; (…) mokyklose trūksta sistemos, leidžiančios profesionaliai įvertinti užsienyje įgytų vaiko žinių kokybę, veiksmingai spręsti dėl kalbinio barjero, dvikalbystės ir daugiakalbystės kylančias integracijos į švietimo sistemą problemas“, ir t.t. („Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginis dokumentas“, 2015:12).

MIPEX 2015 ekspertai taip pat kritikuoja infrastruktūros integruoti imigrantų vaikus į švietimo sistemą trūkumą. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad be konkrečių tikslinių integracijos politikos priemonių, kurios būtų taikomos visiems imigrantų vaikams skirtinguose mokymosi lygmenyse, potencialūs moksleiviai negali pasinaudoti visomis privalomo mokymosi teikiamomis galimybėmis.

Politinis ir pilietinis dalyvavimas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. balsuoti ir būti išrinkti savivaldybių tarybų rinkimuose turi leidimą nuolat gyventi turintys užsieniečiai.  Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai tokios balsavimo teisės neturi.

Politinių partijų steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis ES pilietis be pertraukos pragyvenęs šalyje 5 metus. Tai riboja trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą politinių partijų veikloje, o taip pat jų lygias galimybes dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Pagal 2013 m. priimtas „Profesinių sąjungų įstatymo“ nuostatas teisę jungtis į profesines sąjungas suteikta visiems dirbantiems asmenims. Tad šią teisę įgijo ir jos anksčiau neturėję leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintys trečiųjų šalių piliečiai.

Trečiųjų šalių piliečiai taip pat turi vienodas sąlygas kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai steigti asociacijas („Asociacijų įstatymas“). Kaip pastebima „(„Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginis dokumente“, nors  Lietuvos piliečiai ir  trečiųjų šalių piliečiai turi vienodas sąlygas steigti asociacijas, tačiau pastarųjų registruotų asociacijų skaičius, lyginant su Lietuvos piliečių įsteigtomis asociacijomis, yra mažas.

Viešosios įstaigos, mažųjų bendrijų ir religinių organizacijų steigėjais, taip pat religinių bendruomenių ir bendrijų nariais gali būti tiek nuolat, tiek laikinai Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai. Tuo tarpu susirinkimą arba pavienio asmens akciją gali organizuoti tik trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi.

Lietuvos Respublikos pilietybė
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindai („Pilietybės įstatymas“, 13 str.):

  1. gimstant;
  2. suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka;
  3. suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka;
  4. suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka;
  5. grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę;
  6. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Pagal „Pilietybės įstatymo“ 18 str. nuostatas užsienietis, norintis įgyti šalies pilietybe šia tvarka, turi pastaruosius 10 metų būti teisėtai išgyvenęs Lietuvos Respublikoje; pateikdamas prašymą dėl pilietybės suteikimo turi turėti teisę nuolat gyventi šalyje; turi išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; turi turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį; turi raštu pateikti, kad atsisako turimos kitos valstybės pilietybės (jei yra asmuo be pilietybės arba yra tokios valstybės pilietis, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę.

Nuo valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino yra atleidžiami asmenys, kuriems: sukako 65 metai; yra nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis; sukako senatvės pensijos amžius; teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis; sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis.

MIPEX 2015 ekspertu vertinimu, pilietybės suteikimo procedūra Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, vertinama kritiškai – užsieniečiai turi pereiti ilgą ir sudėtingą kelią Lietuvos Respublikos pilietybei gauti. Studijos autoriai teigia, kad Lietuva nėra pasiruošusi, ateityje tapti imigracijos šalimi, nes nereformuoja asmenų tinkamumo pilietybei gauti taisyklių bei nesprendžia dvigubos pilietybės klausimų.

Užsieniečių integracijos centrai
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia užsieniečių integracijos centrai, kuriems finansavimas skiriamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos (PMIF).

Tikslas: teikti paslaugas, siekiant skatinti trečiųjų šalių piliečių, pabėgėlių integraciją, užtikrinant jų saugumą, socialinį ir ekonominį savarankiškumą, garantuojant pagrindinius poreikius bei ugdant kompetenciją sukurti pozityvią ateitį priimančioje visuomenėje. Centro paslaugos yra skirtos užsieniečiams, kurie turi leidimą gyventi šalyje, tačiau neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Paslaugos:

  1. Socialinės konsultacijos – lankytojai konsultuojami mokesčių, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių garantijų, įsidarbinimo temomis.
  2. Suteikiama informacija užsieniečiams aktualiais teisiniais klausimais.
  3. Psichologinės konsultacijos padeda sumažinti emocinę įtampą, įveikti neigiamus jausmus ir atrasti savo stipriąsias puses.
  4. Profesinio orientavimo konsultacijos – teikiama pagalba tiek ieškantiems darbo, tiek studijuojantiems užsieniečiams įvertinti savo profesinę kvalifikaciją bei profesinę patirtį.
  5. Lietuvių kalbos mokymai – Centro InLt lankytojai mokosi lietuvių kalbos bei gilina jau turimas žinias.
  6. Pilietinio orientavimo mokymai padeda pažinti Lietuvos kultūrą ir tradicijas, daugiau sužinoti apie šalies geografiją ir istoriją, perprasti visuomenės bendravimo įgūdžius bei mentalitetą.
  7. Asmeninių kompetencijų tobulinimas. Tai renginiai užsieniečiams aktualiomis temomis – lyčių, emocinio intelekto ugdymo, konfliktų valdymo, prisistatymo darbdaviui, bendravimo įgūdžių, vidinės motyvacijos klausimais.
  8. Renginiai drauge su visuomene ir užsieniečiais siekia mažinti įsigalėjusius visuomenėje stereotipus bei tarpkultūrinius barjerus

„Infocentre migrantams“ teikiamos nemokamos socialinės paslaugos trečiųjų šalių piliečiams. Informacija teikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Paslaugos: Socialinės konsultacijos (konsultavimas ir lydėjimas); individualios teisinės konsultacijos; profesinio orientavimo konsultacijos (konsultacijos ir tarpininkavimas įdarbinimo metu); psichologinės konsultacijos; lietuvių kalbos mokymai; pilietinio orientavimo mokymai; informaciniai renginiai; šviečiamieji – pažintiniai mokymai.

Tikslas: pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių sėkminga socialinė integracija Lietuvoje.

Paslaugos. Socialiniai darbuotojai padeda susirasti būstą, įsitraukti į darbo rinką, įgyti kvalifikaciją, užsiregistruoti į gydymo įstaigas. Ypač didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymui ir švietimui bei lietuvių kalbos mokymui. Taip pat vykdomi susitikimai su vietos bendruomene, kartu minimos užsieniečių nacionalinės ir lietuvių bei kultūrines šventes.

Tikslai: aktyvia veikla prisidėti prie visuomenės socialinio, dorinio, dvasinio, meninio ir kultūrinio ugdymo/si; vykdyti ir populiarinti iniciatyvas, skatinančias darnios visuomenės vystymąsi, siekiant visų jos narių ir socialiai pažeidžiamų grupių darnaus ir aktyvaus socialinio dalyvavimo ir jų gerovės užtikrinimo; skatinti kultūrinės įvairovės plėtrą ir toleranciją tarp skirtingų etninių ir kitų socialinių grupių; per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

SHARE