Teisėta migracija

Europos Sąjungos piliečiai
Europos Sąjungos (ES) piliečiai ir jų šeimos nariai pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos joje gali būti iki 3 mėnesių. Tokia pat teise naudojasi ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių (Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino) piliečiai.

Užsieniečiams (ES ir ELPA valstybių narių piliečiams), atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, išduodama Vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina jų teisę laikinai gyventi šalyje (leidimas laikinai gyventi). Pažyma galioja 5 metus nuo sprendimo išduoti pažymą priėmimo arba numatomą ES piliečio/ jo šeimos narių gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, jei šis yra trumpesnis negu 5  metai.

ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 3 mėnesių per pusę metų laikotarpiui, turi teisę gauti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. Ši kortelė suteikia teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra išduodama 5 metams arba numatomam ES piliečio gyvenimo šalyje laikotarpiui, jei šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.

ES valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ V skyrius.

Ne Europos Sąjungos piliečiai
Ne Europos Sąjungos piliečiams, ketinantiems būti Lietuvoje iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, pakanka vizos (išskyrus užsienio valstybių piliečius, kurie į Lietuvos Respubliką gali atvykti be vizų).

Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Vizų rūšys:

1. Šengeno viza, kuri gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė:
a) Oro uosto tranzitinė viza (A), kuri galioja vykstant tranzitu per vieno ar kelių Šengeno valstybių narių oro uostų tarptautines tranzito zonas;
b) Trumpalaikė viza (C), kuri skirta vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmos atvykimo į Šengeno valstybių narių teritorijos dienos;

2. Nacionalinė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, kuris gali trukti iki 12 mėnesių. Nacionalinė viza (D) gali būti vienkartinė ir daugkartinė:
a) Nacionalinė vienkartinė viza (D) išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
b) Nacionalinė daugkartinė viza (D) išduodama: (1) užsieniečiui studentui, atvykstančiam į Lietuvą studijuoti pagal tarptautines studentų mainų programas; (2) užsieniečiui studentui, priimtam studijuoti į Lietuvoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą; (3) užsieniečiui profesionaliam sportininkui ar treneriui, atvykstančiam į šalį užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; (4) užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvą dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų kaip tyrėjas, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; (5) užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvą vykdyti bendrų su užsienio valstybėmis vyriausybinių programų kaip dėstytojas arba atlikti mokslinių tyrimų kaip tyrėjas, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; (6) užsieniečiui, atvykstančiam dirbti ir turinčiam Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Darbo birža) užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvoje; (7) užsieniečiui, atvykstančiam dirbti sezoninio darbo; (8) užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla; (9) užsieniečiui jūrininkui, atvykstančiam į laivą, plaukiojantį su Lietuvos Respublikos vėliava; (10) užsieniečiui jūrininkui, jei laivas, kurio įgulos narys jis yra, remontuojamas Lietuvos Respublikoje; (11) žurnalistui, akredituotam Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje; (12) užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; (13) užsieniečiui, kuris yra ne ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, atsiunčiamas laikinai dirbti Lietuvoje pagal jo turimą kvalifikaciją; (14) užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; (15) užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti, nenugalimos jėgos (force majeure); (16) kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas šalyje.

Užsienietis, turintis galiojančią nacionalinę vizą (D), gali ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį keliauti po kitų Šengeno valstybių teritorijas.

Užsieniečiai, norintys šalyje būti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį turi įsigyti nacionalinę vizą (D) arba leidimą laikinai gyventi. Ilgalaikiam gyvenimui, paprastai pragyvenus 5 metus (arba atvejais, numatytais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str.), išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Leidimų gyventi šalyje rūšys:
1. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi paprastai išduodamas vieneriems arba dvejiems metams. Lietuvių kilmės asmenims ir užsieniečiams, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas penkeriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jeigu: jis turi teisę atkurti LR pilietybę; jis yra lietuvių kilmės asmuo; yra šeimos susijungimo atvejis; jis ketina dirbti; jis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; jis yra perkeliamas įmonės viduje; jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla šalyje; jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkiui ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu; jis ketina mokytis; jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju); jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka; jis dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas; jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi.

Lietuvoje esantys užsieniečiai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis planuoja deklaruoti gyvenamąją vietą.

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas:

  • bendra tvarkane vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui, migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos;
  • skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai

Jei užsienietis: atvyksta į Lietuvą dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą; ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų šalies ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, yra lietuvių kilmės asmuo; užsiima ar ketina užsiimti teisėta veikla šalyje ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 45 str. 1 d. 21 ar 22 punkte nustatytais pagrindais; ar yra minėtų užsieniečių šeimos narys, tokiais atvejais prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o skubos tvarka per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priima Migracijos departamentas.

2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) – dokumentas suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Leidimas nuolat gyventi įforminamas 5 metams, o jiems praėjus gali būti keičiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo; jis atvyko gyventi į šalį kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena šalyje; jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, arba jie turi leidimą nuolat gyventi; jis gavo pabėgėlio statusą; jis pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi šalyje; jis pragyveno ES valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos Lietuvoje ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; jis pragyveno ne ES valstybėje narėje ne ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba kitoje ES valstybėje narėje ne ilgiau kaip 6 metus ir joje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi.

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi turi būti išnagrinėtas:

  • Bendra tvarka – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar Migracijos skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra deklaravęs ar ketina deklaruoti gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dienos;
  • Skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar Migracijos skyriui dienos.

Imigracijos tendencijos
2016 m. 20 162 asmenys atvyko gyventi į Lietuvos Respublikoje (LR), iš kurių 5 955 buvo užsieniečiai (apie 30 proc.). Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai sudarė apie 60 proc. visų atvykusių užsieniečių.

Vizos
Per 2017 m. pirmą pusmetį išduotos 225 780 Šengeno (C) vizos ir 11 691 Nacionalinės (D) vizos. Per minimą laikotarpį 2 565 užsieniečiams neleista įvažiuoti į LR.

2016 m. iš viso išduotos 433 098 vizos, iš kurių 415 937 Šengeno (C) vizos ir 17 161 Nacionalinės (D) vizos.

Leidimai gyventi
2017 m. liepos 1 d. LR gyveno 22 876 užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, o tai yra 27,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Per  2017 m. pirmą pusmetį buvo pateikti 6 566 užsieniečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi.

2016 m. užsieniečiams išduoti 8 820 leidimai laikinai gyventi LR, iš kurių daugiausiai – darbo pagrindu (6 423), toliau seka šeimos susijungimo (2 958) ir teisėtos veiklos (2 766) pagrindai. 6 317 leidimai laikinai gyventi pakeisti.

2016 m. daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota / pakeista Ukrainos (5 484), Baltarusijos (3 138)ir Rusijos (2 723) piliečiams.

2016 m. 1 204 leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti, kurių daugumos (533) pagrindas – nutraukta darbo sutartis.

2017 m. liepos 1 d. 18 331 užsieniečiai turėjo LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (LNG).

2016 m. buvo pateikti 630 prašymai išduoti LNG. 587 LNG išduoti, 49 – atsisakyta išduoti.

176 LNG išduoti užsieniečiams, kurie pragyveno LR be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Daugiausiai 2016 m. LNG buvo išduota Rusijos ir Ukrainos (po 24 proc.) bei Baltarusijos (10 proc.) piliečiams.

2016 m. 2 777 LNG buvo pakeisti, iš kurių 24 proc. asmenims be pilietybės, 44 proc. Rusijos piliečiams.

Pilietybė
Pirmą 2017 m. pusmetį 80 asmenų suteikta LR pilietybę natūralizacijos tvarka, 2016 m. – 173 asmeniui.

Šaltinis: Migracijos Departamentas

SHARE