Užsieniečių gražinimas

Prieglobsčio prašytojai, kurių prašymas buvo atmestas ir neteisėtai šalyje esantys ne Europos Sąjungos piliečiai (pvz., prabuvus vizos galiojimo laikotarpį ar pasibaigus leidimui gyventi terminui) turi išvykti iš šalies. „Grąžinimas į užsienio valstybę, tai procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš šalies įvykdo savanoriškai arba yra iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė“ (LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties, 2 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau Įstatymo) 124 str. numato laikotarpį, kada užsienietis privalo išvykti iš šalies:

  1. Iki vizos arba laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos;
  2. Iki užsieniečiams nustatyto buvimo be vizos laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę reglamentuojamas Įstatymo 125 str. ir apima atvejus, kai: užsieniečiui panaikinta viza;  panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui; užsienietis gyvena šalyje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; užsienietis į Lietuvą atvyko teisėtai, tačiau gyvena šalyje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–51, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.

Užsieniečių išsiuntimo iš šalies stebėseną pagal vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką vykdo LR Vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Sprendimą dėl užsienio grąžinimo į užsienio valstybę priima Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos. Pastarosios dvi institucijos yra atsakingos už sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo įgyvendinimą.

Priėmus sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio šalį, įvertinamos užsieniečio galimybės kuo greičiau išvykti ir nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir gali būti pratęstas, jei jis negali išvykti dėl nuo užsieniečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Kuomet yra priimamas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į kilmės šalį ar užsienio valstybę, užsienietis ten vykti turi teisę: savo lėšomis; fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką lėšomis; arba vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Jei užsienietis šių finansinių šaltinių neturi, jis yra išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis.

Vadovaujantis Lietuvos bei ES teisės aktais užsieniečiams, kurie turi būti grąžinti į užsienio valstybę, suteikiama galimybė savanoriškai išvykti iš šalies, kitu atveju šiems asmenims gresia išsiuntimas. „ Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.“ (LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties, 2 str. 8 d.)

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 str. numato atvejus, kada užsienietis yra išsiunčiamas iš šalies: užsienietis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą laiką; užsieniečiui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti; užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę; jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; priimtas sprendimas užsienietį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

„Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.“ (LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties, 2 str. 9 d.)

Neretai pasitaiko atvejų, kad užsieniečiai, kurie yra sulaukę sprendimo dėl jų išvykimo iš šalies, neturi galimybės išvykti (pvz., dėl finansinių resursų trūkumo/ neturėjimo negali įsigyti kelionės bilieto). Tokiems asmenims Lietuvoje yra teikiama savanoriško grąžinimo pagalbą, kurią teikia Tarptautinė Migracijos Organizacija Lietuvoje (TMO). „Savanoriško grįžimo ir reintegracijos programa“ ne tik apima sugrįžimo į kilmės šalį paslaugas, bet ir reintegracijos pagalbos teikimą kilmės šalyje. Savanoriško grįžimo programa gali pasinaudoti:

  1. Užsieniečiai, kuriems pasibaigęs vizos ar leidimo gyventi galiojimas, ar viršijus leistino buvimo šalyje terminą;
  2. Asmenys, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir nėra gavę galutinio neigiamo atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo;
  3. Asmenys, kuriems suteikta bet kurios formos apsauga Lietuvoje (papildoma, laikina ar pabėgėlio statusas);
  4. Neteisėtai į Lietuvą atvykę arba neteisėtai šalyje esantys pažeidžiami asmenys (negalią turintys asmenys; asmenys sergantys sunkiomis ligomis; senyvo amžiaus žmonės; nėščios moterys; vieniši tėvai su dviem ir daugiau vaikų, daugiavaikės šeimos; prekybos žmonėmis aukos, kankinimus patyrę asmenys; nelydimi nepilnamečiai), kurie vykdydami prievolę išvykti iš šalies pasirinko savanoriško grįžimo pagalbą.

Savanoriško grįžimo programos dalyviams yra teikiamos konsultacijos visais su grįžimu susijusiais klausimais; vertėjų pagalba; teisinės konsultacijos; pagalba gaunant dokumentus; kelionės organizavimas (bilietų pirkimas; maršruto sudarymas, pan.); laikinas apgyvendinimas prieš išvykstant, maisto davinių teikimas; pagalba tranzito šalyje kelionės metu; pasitikimo pagalba kilmės šalyje; vienkartinė piniginė išmoka prieš išvykstant.

Grąžinimai vykdomi tik į saugias šalis, tad dėl nesaugios situacijose šiuo metu savanoriški grąžinimai nėra vykdomi į Krymą (Ukraina), Siriją, Kongo Demokratinę Respubliką, Pietų Sudaną, Libiją, Gazą, Jemeną ir Šiaurės Korėją.

Daugiau informacijos apie TMO vykdomą „Savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą“ čia

Biekša, L., Ivašauskaitė, I., Samuchovaitė, E. (2015). Užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo studija. Nacionalinė ataskaita

Nelegali migracija

2016 m. Lietuvos Respublikoje (LR) buvo aptikti 1 923 neteisėtai esantys užsieniečiai, iš kurių didžioji dauguma (1 473) buvo vyrai. Kiek daugiau nei pusė neteisėtai esančių užsieniečiai buvo Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai.

1 739 užsieniečiai privalėjo išvykti iš LR, o faktiškai išvyko – 1 548 asmuo.

4 574 asmeniui neleista įvažiuoti į LR.

Grąžinimas ir išsiuntimas

  • 2017 m. priimti 2026 sprendimai grąžinti užsieniečius į užsienio valstybę. 103 užsieniečiai buvo išsiųsti iš LR.
  • 2016 m. priimti 1 570 sprendimai grąžinti užsieniečius į užsienio valstybę. 177 užsieniečiai buvo išsiųsti iš LR.

Šaltinis: Migracijos Departamentas; EMN

SHARE