Migrantų integracijos statistika Europos Sąjungoje

Eurostat duomenų bazės straipsnyje pateikiama informacija apie migrantų integracijos statistiką.

Migrantų integracija vertinama darbo, sveikatos, švietimo, socialinės įtraukties ir pilietybės srityse priimančiojoje šalyje. Detalus integracijos rodiklių (išskyrus sveikatos) aprašymas pateikiamas specialioje straipsnių serijoje.

Darbo rinkos rodikliai
2008 – 2016 m. laikotarpiu migrantų, gimusių ne ES, aktyvumo lygis sistemingai žemesnis nei gimusių ES migrantų ir vietinių gyventojų. 2016 m. ES – 28 migrantų, gimusių ne ES, aktyvumo lygis buvo 73,1 proc., tuo tarpu vietinių gyventojų – 77,9 proc.

2016 m. ES – 28 gimusių darbingo amžiaus gyventojų įdarbinimo koeficientas buvo 71,8 proc., o ne ES gimusių migrantų įdarbinimo lygis siekė tik 61,2 proc.

ES – 28 ne ES gimusių migrantų nedarbingumo lygis buvo 8,4 proc. aukštesnis nei vietinių gyventojų 2016 m.

Švietimas
25-54 m. amžiaus ES – 28 gyventojų analizė rodo, jog 2016 m. tik trečdalis (35,5 proc.) migrantų, gimusių ne ES valstybėje narėje turėjo įgiję vidurinį išsilavinimą. Tai mažesnis procentas lyginant su ES šalyje gimusiais vietiniais gyventojais, kurių 18,6 proc. turi įgyją tik vidurinį išsilavinimą.

31,5 proc. darbingo amžiaus ne ES gimusių migrantų yra su aukštuoju išsilavinimu (t.y. tik 2,1 proc. mažiau nei ES gimusių gyventojų).

Palyginus su ES gimusiais darbingo amžiaus gyventojais, didesnis procentas ne ES gimusių migrantų dalyvavo viso gyvenimo mokymosi programose.

Socialinė įtrauktis

Apgyvendinimas
2015 m. ES-28 70,5 proc. 20 – 64 m. piliečių gyveno nuosavame gyvenamajame būste, palyginti su 32,1 proc. tos pačios amžiaus grupės užsieniečiais.

2015 m. didžiausia nuomininkų dalis tarp užsienio piliečių buvo Slovėnijoje, kur 79,7 proc. užsieniečių buvo nuomininkai, Italijoje – 78,9 proc., Austrijoje – 77,6 proc., Graikijoje – 77,5% ir Airijoje -76,7%.

Maždaug 1 iš 4 užsienio piliečių išleido daugiau kaip 40% savo gaunamų pajamų būstui.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika
2015 m. 40,2 proc. ne ES valstybėse narėse gimusių asmenų pateko į skurdo ir atskirties rizikos grupę (AROPE), palyginti su 21,7 proc. vietinių gyventojų.

2015 m. ES vidutinės piliečių pajamos (17 131 EUR) buvo didesnės už užsienio piliečių pajamas (15 380 EUR).

Skurdo rizikos lygis tarp ES piliečių vaikų 2015 m. siekė 18,9 proc., atitinkamas rodiklis migrantų vaikams siekė 37,4 proc.

Aktyvus pilietiškumas
2015 m. pabaigoje apie 7,7 mln. ne ES piliečių buvo ilgalaikiai ES gyventojai, o tai sudarė daugiau nei 40% visų ne ES piliečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

2014 m. iš 34 mln. užsienio piliečių, gyvenančių ES 28 valstybėse narėse, priimančiosios šalies pilietybę įgijo 890 tūkst. užsienio piliečių.

Didžiausias visų ES piliečių natūralizacijos lygis 2014 m. buvo Švedijoje – 6,3 proc., Vengrijoje- 6,2 proc., Portugalijoje – 5,3 proc.

Maždaug devyni iš dešimties visų užsienio piliečių, įgijusių vienos iš 28 ES valstybių narių pilietybę 2014 m., buvo ne ES piliečiai.

Šaltinis: Migrantų integracijos statistika, Eurostat

SHARE