Natūralizacija

Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika (LR), grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

LR pilietybės įgijimo pagrindai („Pilietybės įstatymas“, 13 str.):

  1. gimstant;
  2. suteikus LR pilietybę supaprastinta tvarka;
  3. suteikus LR pilietybę natūralizacijos tvarka;
  4. suteikus LR pilietybę išimties tvarka;
  5. grąžinus LR pilietybę;
  6. LR tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais.

Asmenys, norintys gauti LR pilietybę natūralizacijos tvarka turi atitikti šias LR Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas LR pilietybės suteikimo sąlygas:

  1. pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvoje;
  2. prašymo dėl LR pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl LR pilietybės suteikimo priėmimo metu, turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
  3. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  4. išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  5. turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
  6. yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę LR pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta LR pilietybė;
  7. nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (pagrindinės aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas).

Prašymus dėl pilietybės santuokos pagrindu gali teikti asmenys, sudarę santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir per pastaruosius septynis metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai gyvenantys Lietuvos Respublikoje bei atitinkantys šias sąlygas:

  • prašymo dėl pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
  • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta LR pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (pagrindinės aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas).

Prašymai dėl LR pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka paduodami Respublikos Prezidentui per teritorinę policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą šalyje.

Asmuo turi sumokėti valstybės rinkliavą už prašymo dėl LR pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka nagrinėjimą51 Eur.

Valstybinės lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminas

Asmenys, norintys  įgyti LR pilietybę natūralizacijos tvarka, turi būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Šiuos egzaminus Lietuvoje organizuoja Nacionalinis egzaminų centras. Kiekvienų metų gruodžio mėnesį yra paskelbiamas mokyklų, kuriose bus vykdomi šie egzaminai, sąrašas bei tvarkaraštis kitiems metams.

Prieš registruojantis arba registracijos metu turi būti sumokėtas egzaminavimo mokestis (Konstitucijos pagrindų egzamino mokestis – 2,90 Eur, Valstybinės kalbos egzamino mokestis 11,40 – 19 Eur). Registracija egzaminams vykdoma mokyklose, kuriose egzaminai yra vykdomi.

Nuo valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzamino yra atleidžiami asmenys, kuriems: sukako 65 metai; yra nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis; sukako senatvės pensijos amžius; teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis; sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis.

 LR Konstitucijos egzaminas

Egzaminą sudaro 20 testinių klausimų, parengtų pagal visus LR Konstitucijos skirsnius (pvz.: „Vietos savivalda“, „Konstitucijos keitimas“, „Žmogus ir valstybė“ ir pan.), bei šių skirsnių straipsnius. Kiekvienam klausimui pateikiami trys galimi atsakymų variantai, iš kurių reikia pažymėti vieną teisingą. Išlaikiusiu egzaminą laikomas asmuo, teisingai atsakęs į 14 ir daugiau klausimų. Egzaminas atliekamas raštu, tačiau tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (neįgalumo ir panašiai) negali laikyti egzamino raštu, jis gali laikyti egzaminą žodžiu.

LR Konstitucijos pagrindų egzamino vykdymo instrukcija

Kalbos ir kultūros institutas LINGUA LITUANICA rengia LR Konstitucijos pagrindų egzaminui pasiruošti skirtą kursą.

Pilietybė vaikui (iki 18 metų) suteikiama tada, kai jo abu tėvai arba vienas iš tėvų yra LR piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė Lietuvoje, ar užsienyje. Kreipiantis dėl vaiko pilietybės reikia pateikti:

  • tėvų (vieno iš tėvų) rašytinį laisvos formos prašymą;
  • vaiko gimimo liudijimą arba jo nuorašą;
  • jei vaikas turi kitos valstybės pilietybę – turimą pilietybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą (vaikas gali turėti dvi pilietybes);
  • tėvų pasus (ar kitus jų pilietybę patvirtinančius dokumentus);
  • pažymą apie tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą bei užsieniečio leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Gimus vaikui, apie jo gimimo faktą reikia pranešti civilinės metrikacijos skyriui. Užsienio valstybėse tokią funkciją atlieka vietiniai šalių civilinės metrikacijos centrai, o pateikus jų išduotą gimimo liudijimą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, vaiko gimimo faktas įtraukiamas į apskaitą.

Pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavę asmenys, norintys įgyti LR pilietybę, turi kaip ir kiti užsieniečiai atitikti  LR pilietybės įstatymo (toliau Įstatymas) 18 str. numatytas sąlygas, išskyrus turimos kitos valstybės pilietybės atsisakymą.

Remiantis Įstatymo 7 str. 10 p. nuostatomis, pabėgėlio statusą turintis asmuo turi teisę turėti dvigubą pilietybę, t.y. jam nėra būtina atsisakyti savo kilmės šalies pilietybės siekiant įgyti LR pilietybę.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau Įstatymas) numato LR pilietybės suteikimą išimties tvarka ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, netaikant natūralizacijos sąlygų.

Pilietybę išimties tvarka, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pagal Įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Pagal šį įstatymą laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę (20 str.)

Remiantis Įstatymo 7 str. 8 p. nuostatomis, asmenys, įgiję LR pilietybę išimties tvarka, neprivalo atsisakyti savo kilmės šalies pilietybės – jiems yra leidžiama turėti dvi pilietybes.

SHARE