Socialinės garantijos

Ne Europos Sąjungos (ES) piliečiai, turintys Lietuvos Respublikos (LR) ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES (leidimą nuolat gyventi), socialinės apsaugos srityje turi vienodas teises su LR piliečiais. Jie gali pretenduoti į visas išmokas ir paslaugas, teikiamas tiek įmokų pagrindu, tiek finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. 

Ne ES piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi LR, gali pretenduoti tik į tas socialines garantijas, kurios grindžiamos įmokų pagrindu. Tai yra tik tuo atveju, jei jie teisėtai dirba Lietuvoje ir atitinkamą laiką moka socialinio draudimo įmokas. 

Leidimą laikinai gyventi šalyje turintiems ne ES piliečiams priklauso šios išmokos ir socialinės paslaugos: 

  • Ligos pašalpa; 
  • Motinystės (tėvystės) pašalpa; 
  • Išmokos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju. 

Tačiau piniginė socialinė parama (socialinės pašalpos (bedarbio išmoka, parama nėščiai moteriai, kuri neturi teisės gauti motinystės pašalpos (pagal „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“ (naujausi įstatymo pakeitimai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.)), papildoma kompensacija nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba nuolatinės slaugos išlaidoms padengti, Profesinės neįgaliųjų reabilitacijos pašalpa, vienkartine išmoka įsikurti, pinigine socialine parama, šalpos pensija); kompensacijos būsto šildymui, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms) yra prieinama tik užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi. 

Valstybinis socialinis draudimas – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, kurie jų netenka dėl ligos, motinystės, senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar kitais atvejais. Teisę į valstybinį draudimą turi visi asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka patys arba už kuriuos socialinio draudimo įmokas moka kiti asmenys.  

Lietuvoje asmenys gali būti draudžiami šiomis socialinio draudimo rūšimis: 

  • Nedarbo socialiniu draudimu; 
  • Ligos ir motinystės socialiniu draudimu; Pensijų socialiniu draudimu;  
  • Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinių draudimu. 

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka 

Jeigu dirbate pagal darbo sutartį arba gaunate pajamų pagal autorines sutartis, socialinio draudimo įmokas už jas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys arba tas asmuo, kuris jums išmoka atlyginimą pagal autorinę sutartį.  

Jeigu verčiatės individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą, socialinio draudimo įmokas turite apskaičiuoti ir sumokėti patys. 

Socialinio draudimo įmokos yra sumokamos Valstybinio socialinio draudimo fondui – SODRA.  

Nedarbo socialinis draudimas kompensuoja apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. 

Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, nedarbo socialinio draudimo išmokas gali gauti asmenys, kurie dirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis (įskaitant komandiruotus į LR ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) ir iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje sukaupė ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Tokiu atveju nedarbo išmokama mokama 9 mėnesius.  

Jei netekote darbo, reiktų kreiptis į teritorinę darbo biržą ir ten pateikti prašymą nedarbo išmokai gauti (užsiregistravus Darbo biržoje įgysite teisę į nedarbo išmoką, taip pat jums savarankiškai nereikės mokėti PSD įmokų – plačiau skaitykite čia). 

Teritorinė darbo birža, gavusi Jūsų prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduos „Sodrai“, kuri Jums skirs ir mokės išmoką. 

Nedarbo išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo. 

Daugiau informacijos:  

Mėnesinės išmokos, susijusios su vaiko gimimu ir auginimu, yra kelios: 

  • Motinystės pašalpa (mokama moteriai nėštumo ir gimdymo atostogų metu) 

Motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu gali gauti tiek laikiną, tiek nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turinčios ne ES pilietės, jei jos:  

  • dirba šalyje (pagal darbo, autorinę; vykdo individualią veiklą; yra individualios įmonės savininkai, pan.); 
  • yra sukaupę minimalų 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 

Motinystės pašalpa yra vienkartinė, ją sudaro 100 proc. gavėjos kompensuojamo darbo užmokesčio. 

Ne ES pilietės, turinčios laikiną leidimą gyventi šalyje, negali gauti vienkartinės paramos nėščiai moteriai, kuri skiriama likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms) ir sudaro 2 MGL dydžio vienkartinę išmoką.  

  • Tėvystės pašalpa (mokama tėvystės atostogų metu vaiko tėvui); 

Tėvystės pašalpa yra prieinama tiek leidimą nuolat gyventi, tiek laikiną leidimą gyventi šalyje turintiems ne ES piliečiams, jei jie: 

  • dirba šalyje (pagal darbo, autorinę; vykdo individualią veiklą; yra individualios įmonės savininkai, pan.); 
  • yra sukaupę minimalų 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 

Tėvystės pašalpa mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukanka vienas mėnuo. Išmoka sudaro 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. 

  • Vaiko priežiūros išmoka (mokama vaiko auginimo atostogų metu vienam iš tėvų); 

Vaiko priežiūros išmoka yra prieinama tiek leidimą nuolat gyventi, tiek leidimą laikinai gyventi šalyje turintiems ne ES piliečiams, jei jie: 

  • dirba šalyje (pagal darbo, autorinę; vykdo individualią veiklą; yra individualios įmonės savininkai, pan.); 
  • yra sukaupę minimalų 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 

Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai. 

Jei pasirenkama gauti išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai, vaiko priežiūros išmokos dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. 

Jeigu pasirenkama gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis dveji metai – 40 procentų išmokos kompensuojamojo uždarbio dydžio. 

Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui 

Lietuvoje už kiekvieną gimusį/įvaikintą ir čia deklaruotą vaiką mokamos vienkartinės išmokos. Vienkartinė išmoka išmokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui. Norint gauti šią išmoką, nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti LR nuolat gyvenantys asmenys. 

Dėl vienkartinės įmokos gimus vaikui, įregistravus vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje ir deklaravus vaiko gyvenamąją vietą LR, reikia kreiptis į miesto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, socialinės paramos skyrių ne vėliau kaip per vienerius metus nuo vaiko gimimo. Atvykę turėsite pateikti lietuvišką vaiko gimimo liudijimą, prašymą bei asmens tapatybės dokumentą. 

Paraišką gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui galima užpildyti internetu per Elektroninių valdžios vartų portalą. 

Išmokos vaikui 

Nuo 2018 metų kiekvienam vaikui (nuo gimimo iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 21 metai) skiriama 30 Eur išmoka, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.  

Papildomai, vaikui skiriamą išmoką turės teisę gauti bendrai gyvenantys ir (ar) globojantys vaiką asmenys, jeigu jų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (nuo 2018 metų – 183 Eur). 

Išmokos vaikui yra skiriamos ne ES piliečiams: 

  • turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje 
  • kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas kaip ketinantiems dirbti šalyje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; 
  • kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti LR ir kurie dirba LR arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbiai, išskyrus užsieniečius, kuriems leista atvykti studijuoti. 

Daugiau informacijos:  

Ligos ir nedarbingumo pašalpos tikslas yra kompensuoti darbo užmokestį, kai asmuo negali atvykti į savo darbo vietą dėl ligos.  

Ligos pašalpą gali gauti tiek laikiną, tiek nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys ne ES piliečiai, jei jie:  

  • dirba šalyje (pagal darbo, autorinę; vykdo individualią veiklą; yra individualios įmonės savininkai, pan.); 
  • susirgo darbo laikotarpiu ir laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinis 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.  

Daugiau informacijos: 

Lietuvoje asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 

  • sulaukia įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus (2018 m. – 63 m. 8 mėn. vyrams ir 62 m. 4 mėn. moterims); 
  • turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (penkiolika metų). 

Jei nesate išdirbęs 15 metų Lietuvoje, teisei gauti pensiją gali būti sumuojami jūsų draudimo stažo laikotarpiai iš kai kurių kitų valstybių, t. y. ES/ EEE valstybių narių, Šveicarijos, taip pat šalių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys, išskyrus Rusiją. 

Ar žmogus yra įgijęs teisę gauti pensiją, vertinama pagal bendrai įgyto stažo sumą, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik už joje įgytą stažą. Kai asmuo yra dirbęs keliose valstybėse, visuomet vadovaujamasi taisykle, kad už tą patį stažą dvi valstybės mokėti pensijos negali. 

Dėl senatvės pensijos gali kreiptis ne ES piliečiai, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu 

Daugiau informacijos: 

Nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiamos šios socialinės paramos rūšys: 

  • Socialinė pašalpa 
  • Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos 

Dėl paramos nepasiturintiems gyventojams galite kreiptis, jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat, jei jums suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga LR, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų. Leidimus laikinai gyventi turintys ne ES piliečiai socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gauti negali. 

Daugiau informacijos: 

SHARE