Švietimas

Vaikų švietimas

Ikimokyklinis ugdymas

Tėvų (globėjų) pageidavimu, vaiką nemokamai galima leisti į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas (lopšelius-darželius ar darželius), kurios priima vaikus nuo gimimo iki 6 metų. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 5–6 metų iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios, t. y. iki 7 metų. Šios ugdymo programos skirtos padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėje mokykloje.

Bendrasis ugdymas

Lietuvoje mokslas yra privalomas vaikams nuo 7 iki 16 metų. Valstybinėse savivaldybių mokyklose mokslas yra nemokamas.

Paprastai mokyklose mokoma lietuvių kalba, tačiau taip pat yra ir rusų, lenkų valstybinių mokyklų, arba privačių, kuriose mokslas vyksta anglų, prancūzų kalbomis. Lietuvių kalbos nemokantys vaikai, prieš pradėdami mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje. Lietuvių kalbos mokėjimo lygį taip pat įvertina mokykloje sudaryta komisija.

Svarbu paminėti, jog migrantų vaikai (užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių iš užsienio gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurie mokosi bendrojo ugdymo klasėse) turi teisę gauti papildomą 30 proc. finansavimą prie jiems priklausančio mokinio krepšelio (mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skiriamos vienam mokiniui, kurį skiria valstybė, o paskirsto savivaldybės). Šios papildomos lėšos skiriamos ne ilgiau kaip vienus mokslo metus (ilgiau – jeigu nėra numatytų pasiekimų) mokiniui, kuriam, norint palengvinti integraciją, skiriama daugiau bendrojo ugdymo dalykų/pamokų nei tos klasės kitam mokiniui.

Atsikėlus gyventi į Lietuvą dėl vaiko užrašymo į darželį ar mokyklą reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje įsikūrėte. Savivaldybės kuratoriai padės pasirinkti Jums tinkamiausią švietimo instituciją ir padės sutvarkyti aplikacijos dokumentus.

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas suaugusiems asmenims yra teikiamas nuo 16 metų ir yra nemokamas. Suaugusieji, kurie nori baigti pagrindinį ar vidurinį bendrojo lavinimo kursą, turi galimybę tai padaryti suaugusiųjų mokymo centruose, vidurinėse mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose suaugusiųjų klasėse.

Aukštasis mokslas

Trečiųjų šalių piliečiams, norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose Lietuvoje, galioja tokia pati tvarka, kaip ir Lietuvos piliečiams, išskyrus teisę į valstybės finansuojamą vietą, jei aplikuojantieji nėra ES ar EEE šalių piliečiai ar lietuvių išeivių vaikai. Jei stojantieji yra ES arba EEE šalių piliečiai, jie, kaip ir Lietuvos pilietybę turintys asmenys, gali stoti į valstybės finansuojamą vietą arba gauti dalinę valstybės paramą.

Taip pat suaugę gali įgyti profesinę kvalifikaciją arba kompetenciją tam tikram darbui ar funkcijai atlikti. Pirminis profesinis mokymas yra teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims ir yra nemokamas Lietuvos piliečiams bei leidimą Lietuvoje gyventi turintiems asmenims. Dėl priėmimo į profesinio mokymo programą reikėtų kreiptis tiesiogiai į paslaugą teikiančią profesinę mokyklą.

Profesinis mokymas

Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba kompetenciją tam tikram darbui ar funkcijai atlikti. Pirmai kvalifikacijai įgyti skirtos pirminio profesinio mokymo programos profesinėse mokyklose. Turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti – tęstinio profesinio mokymo programos.

Pirminis profesinis mokymas gali būti tik formalusis, o tęstinis – ir formalusis, ir neformalusis. Formaliojo profesinio mokymo programas vykdo 70 valstybinių ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos.

Į profesines mokyklas priimami asmenys, baigę 8 klases arba 10 klasių. Tokiu atveju suteikiamas ir profesinis, ir vidurinis išsilavinimas. Įstojusiems į profesines mokyklas po 12 klasių suteikiama tik profesinė kvalifikacija ir studijos yra trumpesnės.

Priėmimas vykdomas kiekvienoje profesinėje mokykloje individualiai, konkrečiai profesinei mokyklai tiesiogiai pateikiant prašymą ir kitus reikalingus dokumentus (dokumentų sąrašas kiekvienoje mokykloje ar konkrečiai specialybei gali skirtis). Prašymai priimami gegužės–rugpjūčio mėnesiais.

Profesinis persikvalifikavimas

Profesinis persikvalifikavimas yra Lietuvos darbo biržos organizuojama programa, kai asmenys, kurių kvalifikacija nebeatitinka darbo rinkos paklausos, yra iš naujo parengiami dirbti tam tikrą, darbo rinkoje paklausų darbą arba yra pakeliama jų kvalifikacija.

Kad galėtų dalyvauti šioje programoje, asmenys turi būti įspėti apie atleidimą iš darbo ir/arba įsiregistravę darbo biržoje. Taip pat, baigusieji profesines mokyklas turi būti tai padarę ne anksčiau nei prieš 3 metus. Persikvalifikavimo galimybė turi būti numatyta individualiame užimtumo veiklos plane, kurį kartu su asmeniu sudaro darbo biržos darbuotojas.

Profesinis persikvalifikavimas yra finansuojamas valstybės lėšomis. Programą pabaigęs asmuo privalo ne mažiau nei 6 mėnesius dirbti pagal darbo sutartį, kurią gauna po persikvalifikavimo programos. Priešingu atveju darbo birža gali reikalauti atlyginti visas persikvalifikuojant patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.

Nemokamus lietuvių kalbos kursus Vilniuje rengia „Centras Plius“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Kaune bei Klaipėdoje – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centrai. Tokiuose didmiesčiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys taip pat yra įstaigų, siūlančių mokamas lietuvių kalbos pamokas.

Pradinių lietuvių kalbos žinių padėti išmokti gali ir nemokamos internetinės svetainės. Keletas iš pavyzdžių: friends.ugdome.lt, loecsen.com, surfacelanguages.com.

SHARE