Migracija Lietuvoje: 2019 m. I-o pusmečio rodikliai
Migracija Lietuvoje, kaip rodo statistiniai duomenys, suintensyvėjo 2010 m., o ypač sparčiai augti pradėjo nuo 2015 m. Lyginant su 2015 m. užsienio šalių piliečių imigracija 2018 m. išaugo beveik keturis kartus. 2018 m. į Lietuvą atvyko 12 322 užsienio šalių piliečiai (2015 m. – 3 747 asmenys), 94 proc. jų – ne Europos Sąjungos piliečiai dažniausiai atvykstantys iš Ukrainos (46 proc. visų į šalį atvykusių ne ES piliečių), Baltarusijos ir Rusijos. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos – 18,9 proc.
Migracija Lietuvoje, 2019 m. I-o pusmetį sparčiai augo. Lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, 2019 m. leidimų laikinai gyventi šalyje skaičius išaugo net 47 proc. Per pirmąjį šių metų pusmetį leidimus laikinai gyventi šalyje įgijo 16 883 užsieniečiai arba net 47,0 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Dauguma leidimų gyventi buvo išduoti naujai (per metus padidėjo 59,1 proc.), mažesnoji dalis – pakeista anksčiau turėto leidimo ar kitu pagrindu (per metus padidėjo 18,7 proc.).
Tuo tarpu užsieniečių, turinčių LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, skaičius sumažėjo 1,3 proc. Aptariamu laikotarpiu tokių užsieniečių šalyje buvo 18 108 (2018 m. – 18 342 asmenys).
Išankstiniais Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis bendrame šalies gyventojų skaičiuje 2019 m. liepos 1 d. sudarė 2,4 proc. (2018 m. – 1,94 proc.).
Migracija Lietuvoje: daugėja į šalį atvykstančių trūkstamų profesijų specialistų
Užsieniečiai į Lietuvą atvykstą dėl įvairių aplinkybių – šeimos susijungimo pagrindu; ketina įgyti išsilavinimą, pakviestas stažuotis ar tobulinti kvalifikaciją; ketina užsiimti teisėta veikla; ketina dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą; ketina dirbti Lietuvoje. Pastaroji aplinkybė tarptautinės migracijos Lietuvoje kontekste yra populiariausia ne ES piliečių atvykimo gyventi į šalį priežasčių nuo 2016 m. Lyginant su 2015 m. darbo migracijos mastai išaugo daugiau nei tris kartus (2015 m. išduota/ pakeista 4752 laikini leidimai gyventi ketinantiems dirbti Lietuvoje; 2018 m. – 15486 laikini leidimai gyventi). Migracijos departamento duomenimis, per šių metų 7 mėnesius leidimų laikinai gyventi užsieniečiams buvo išduota 19 884, iš kurių darbui – 14 965. Palyginant su tuo pačių 2018 m. laikotarpiu, užsieniečių imigravusių į Lietuvą darbo tikslais, padaugėjo 65 proc.
Svarbu pastebėti, kad daugėja į Lietuvą atvykstančių trūkstamų profesijų specialistų, kurie sudarė 68 proc. visų, per pirmuosius septynis mėnesius į šalį atvykusių dirbti, užsieniečių. Dažniausiai tai tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, plytų mūrininkai, betonuotojai, tinkuotojai, suvirintojai, siuvėjai, kt.
Auganti tarptautinė migracija Lietuvoje turi įtakos ir didėjantiems nelegalios migracijos rodikliams. Migracijos departamentas skelbia, kad vien per pirmąjį 2019 m. pusmetį į šalį neleista įvažiuoti 2 919 užsieniečiams (tai sudaro 18,1 proc. daugiau atvejų nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.). Taip pat padaugėjo užsienio piliečių laikinai apgyvendintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre; užsieniečių, kurie buvo įpareigoti išvykti iš šalies ar grąžinti į šalį iš kurios buvo atvykę į Lietuvą.
Papildoma informacija: Migracija Lietuvoje: 2019 m. pirmo pusmečio migracijos rodikliai
Tekstą parengė: Giedrė Blažytė
Diversity Development Group tyrėja