Baltijos šalių gyventojų požiūris į imigraciją: standartinis Eurobarometras 92

2019 metų rudenį atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių gyventojų nuomone, imigracija yra viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga. Tokį požiūrį išreiškė 41 proc. respondentų Lietuvoje, 46 proc. Latvijoje ir 52 proc. Estijoje. Pasisakiusieji galėjo rinktis du atsakymų variantus iš šių temų: socialinės problemos (nusikalstamumas, nedarbas, terorizmas) ekonominiai klausimai (ekonominė padėtis, kylančios kainos, mokesčiai, pensijos, valstybių narių viešųjų finansų būklė), politinė plotmė (ES įtaka pasaulyje) bei aplinkosaugos reikalai (aplinka, klimato kaita, energijos tiekimas).

Kaip vieną svarbiausių ES problemų imigraciją dažniausiai minėjo 40-54 metų amžiaus grupei priklausantys Lietuvos gyventojai (48,1 proc.), tuo tarpu rečiausiai – 55 metų ir vyresni (35 proc.). Latvijoje ES imigracijos problematika vertinama labai panašiai visose amžiaus grupėse, o atsakiusiųjų procentas varijuoja nuo 43,1 proc. (15-24 metų grupėje) iki 47,6 proc. (tarp 55 metų ir vyresnių respondentų). Estijoje 55 metų ir vyresni apklausos dalyviai imigraciją kaip vieną svarbiausių ES problemų įvardijo dažniausiai (61,1 proc.), tuo tarpu jauniausioje apklaustųjų grupėje tarp 15-24 metų tokia nuomonė buvo rečiausia (24,6 proc.).

Eurobarometras LT

Paklausti, kokia yra svarbiausia šalies problema, Lietuvoje imigraciją minėjo 14,3 proc. 15-24 metų apklaustųjų, 25-39 m. amžiaus grupėje taip mano 2,7 proc., 40-54 metų ir 55 metų bei vyresnių – atitinkamai 5,3 ir 4,9 proc. Latvijoje dažniausiai tokią nuomonę išsakė 25-39 metų respondentai (7,5 proc.), o mažiausiai taip atrodė 15-24 metų jaunimui (3,9 proc.). Estijoje požiūris į imigraciją kaip šaliai aktualų klausimą nežymiai dominavo 40-54 metų respondentų grupėje (13,8 proc.), o mažiausiai taip manančių buvo tarp 55 metų ir vyresnių apklaustųjų (11,1 proc.).

Atsakydami į klausimą, ar imigracijos klausimas turėtų būti prioritetinis paskirstant ES biudžetą, labiausiai tokį sprendimą palaikė 15-24 metų Lietuvos (14,5 proc.), 40-54 metų Latvijos (9,1 proc.) ir 25-39 metų Estijos gyventojai (10,2 proc.). Mažiausiai palaikymo išreiškė 55 metų ir vyresni respondentai iš Lietuvos ir Estijos (atitinkamai 9,4 ir 4,6 proc.), bei 15-24 metų apklaustųjų grupė Latvijoje (6,3 proc.).

Žvelgiant per pasitenkinimo gyvenimu prizmę, labiausiai ES pinigus skirti imigracijos problemoms Lietuvoje norėtų pakankamai gyvenimu patenkinti respondentai (12,2 proc.), o Latvijoje ir Estijoje nelabai gyvenimu patenkinti apklaustieji (atitinkamai 11,2 ir 9,6 proc.).

Visų trijų šalių gyventojai atsakė į klausimą, ar, jų nuomone, solidarumas su skurdesniais regionais labiausiai kuria bendruomenės jausmą tarp ES piliečių. Lietuvoje teigiamai atsakė 10,3 proc., Latvijoje 7,9 proc., Estijoje 6,1 proc. apklausos dalyvių. Mūsų šalyje šis atsakymas dažniausiai skambėjo pakankamai gyvenimu patenkintų (11,6 proc.), Latvijoje –visai nepatenkintų respondentų grupėje (11,1 proc.). Tuo tarpu Estijoje solidarumą su skurdesniais regionais kaip ES bendruomeniškumo išraišką labiausiai mato labai ir pakankamai gyvenimu patenkinti apklaustieji (po 5,8 proc.).

Taip pat Baltijos šalių gyventojų buvo paklausta, ką jiems asmeniškai reiškia Europos Sąjunga. Lietuvoje 9 proc. vyrų atsakė, kad ES jiems asocijuojasi su nepakankama išorinių sienų kontrole, o Latvijoje bei Estijoje tokią nuomonę išreiškė atitinkamai 9,8 ir 23,8 proc. vyriškos lyties respondentų. Taip mano 10,1 proc. moterų Lietuvoje, 8,7 proc. Latvijoje bei 14,3 proc. Estijoje.

Ulijona Kaklauskaitė

Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group”,
koordinuojančios projektą MIPAS, tyrėjų grupės praktikantė

 

SHARE